Žemaičių Kalvarijos Kalnai

Šioje aplikacjoje pateikiama Žemaičių kalvarijos Kryžiaus kelio koplyčių schema bei giesmės "Kalnai" - tekstas ir audio įrašai. Giesmės ir stotys (kelio koplyčios) sinchronizuotos. Taip pat sichronizuota muzika ir tekstai - paryškinama eilutė, kuri šiuo metu giedama.
Apie Žemaičių Kalvarijos Kalnus. Manoma, jog Žemaičių Kalvarijos Kančios kelyje giedamas giesmes bei maldas, vadinamuosius „Žemaičių Kalvarijos kalnus“, vysk. Jurgio Tiškevičiaus paliepimu išvertę bei parašę Žemaitijos dvasininkai. Kultūros istoriko M. Biržiškos teigimu, šį darbą galėję atlikti kun. dominikonas Jurgis Kasakauskis ar kun. jėzuitas Pranciškus Šrubauskis.
Greta lotyniškų ir lenkiškų tekstų vertimų, baigiamojoje „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ dalyje giedamos dvi originalios giesmės: „Karaliene Maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“ ir „Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“. Šiose giesmėse labai aiškiai atsispindi sąsajos su atlaidais ir Kalvarijos Kalnais: jose kalbama apie Kristaus kančią bei atperkamąjį darbą ir apie Marijos kartu su dieviškuoju Sūnumi iškentėtas kančias. Šių giesmių tekstai laiko tėkmėje būdavo literatūrinami, taisomi pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles, apvalomi nuo brabarizmų bei slavizmų. Jie nekart skelbti įvairiose maldaknygėse bei giemynuose, žmonės jas giedodavo ne tik per atlaidus, bet ir šermenyse bei kituose maldinguose susibūrimuose. Ši graži tradicija išliko iki mūsų dienų.
Vysk. Motiejus Valančius veikale „Žemaičių vyskupystė“ mini, kad jau 1644 m. Kalvarijoje dominikonai lankė koplytėles ne vien giedodami, bet ir grodami muzikos instrumentais. Įvairūs XVII - XIX a. šaltiniai liudija, kad žemaičiai garsiai giedamas (šaukiamas) katalikiškas giesmes palydėdavę senoviniais muzikos instrumentais: kanklėmis, birbalais, lamzdžiais, būgnais, mediniais trimitais.
Istoriko Simono Daukanto teigimu, „tų trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą ir gailesį“ („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, 1845 m.). XIX a. senuosius medinius muzikos instrumentus ėmė keisti variniai pučiamieji, tačiau pati muzikavimo tradicija, giesmių ir instrumentinio pritarimo melodijos bei stilius buvo išsaugotas.
2010 metais „Schola cantorum De Regina Pacis“ - Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos grigališkojo choralo studija - įgiedojo Kalnus (giedotojai - Lina Budreckienė, Vilija Gelžinienė, Goda Povilaitytė, Lina Raišutytė, Vidmantas Budreckis, Kristupas Šidlauskas, Antanas Budriūnas; giesmių melodijos iš skirtingų Žemaitijos vietovių). Dviejų CD kompletą galima įsigyti visuose katalikų knygynuose.
Informacija šiai androidinei aplikacijai buvo paimta iš svetainės
http://www.zemaiciukalvarija.lt/
Taip pat rekomenduotinos knygos:
Alfonsas Motuzas
Žemaičių Kalvarijos Kalnai
Adomas Butrimas, Neringa Markauskaitė, Augustinas Vitėnas, Arvydas Pacevičiu
Žemaičių Kalvarija: vienuolynas, bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys
Dalia Vasiliūnienė
Žemaičių Kalvarija